Artėjantys žiemos šalčiai daugiabučių kiemuose vėl žada rytines automobilių variklių „simfonijas“. Tačiau mokslininkai įspėja, kad varikliais „griežia
Artėjantys žiemos šalčiai daugiabučių kiemuose vėl žada rytines automobilių variklių „simfonijas“. Tačiau mokslininkai įspėja, kad varikliais „griežiantys“ vairuotojai elgiasi netinkamai.
Anot jų, jei lauko temperatūra nėra labai žema, užvedus automobilį galima iškart pajudėti iš vietos. O šalčiui pasiekus 30 laipsnių ribą, variklį šildyti reikėtų ne ilgiau nei pusantros minutės.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas teigia, kad šiuo atveju vertėtų vadovautis automobilių gamintojų rekomendacijomis, kurios nurodo, jog tik užvedus naują transporto priemonę, pagamintą nuo 1990 m., nieko nelaukiant galima pajudėti iš vietos. Žinoma, akseleratoriaus pedalo spausti iki galo negalima. Automobilio variklis darbinę temperatūrą greičiau pasiekia važiuojant, o ne stovint.
Perdėtas rūpestis gali būti žalingas
„Jeigu žiemą būna apie – 20, – 30 laipsnių, variklis būna labai užšalęs, tai dažniausiai jį užkūrus, jis pradeda dirbti padidintais sūkiais. Tai trunka apie minutę – pusantros. Jeigu darbiniai sūkiai būna 700 apsisukimų per minutę, tai pradžioj jis padaro 1200 apsisukimų per minutę. Varikliui dirbant didesniais sūkiais, girdisi intensyvesnis garsas. Kai sūkiai sumažėja iki optimalių tuščios eigos sūkių, apie 800, iš karto galite pradėti važiuoti“, – teigė V. Sadauskas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad automobilį šildant net 10 ar 15 minučių, tepalas pavarų dėžėje ar ratų guoliai vis tiek nepasieks optimalios temperatūros. Esą šilumą sukuria ne tik dirbantis variklis, bet ir judėjimas.
Mokslininko žodžiais tariant, beatodairiškas vairuotojų siekis sušildyti variklį, transporto priemonei gali netgi pakenkti: „Jeigu jūs norit, kad variklis stovint normaliai užkaistų, turėsit palaukt 10 min. Tie, kurie užsikuria automobilį, pradeda valyti langus, užtrunka apie 10 min., daro kvailai. Variklis dirbdamas tuščia eiga nesukelia pakankamo tepalo slėgio ir dėlto variklis dyla labiau negu jis diltų važiuojant – vienareikšmiškai.“
Pašnekovo aiškinimu, vasarą užvedus benzininį variklį važiuoti galima po 5 sekundžių. Kita vertus, pajudėti įmanoma ir anksčiau, tik svarbu, kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, iki galo nespausti akseleratoriaus pedalo. Išimtinis atvejis – karštos vasaros dienos, kai termometro stulpelis pakyla iki 30 laipsnių. „Jeigu vasarą lauke 30 karščio, varikliui nuo 30 laipsnių iki darbinės 80 laipsnių temperatūros įšilti nėra sudėtinga“, – sakė V. Sadauskas.
Variklio šildymas – neekonomiškas sprendimas
Automobilių specialistas Artūras Pakėnas sutiko su mokslininko nuomone, kad rytinis automobilio variklio šildymas nėra tinkamiausias sprendimas. Pašnekovas tikino, kad jis šaltais rytais pirmiausia nuo stiklų nusikrapšto sniegą ar ledą, o tik po to kuria variklį ir ilgai nelaukdamas važiuoja. Tačiau netrukus pripažino, kad dalis vairuotojų daro atvirkščiai – užsikūrę automobilį imasi stiklų grandymo.
Jo žodžiais, nereikia bijoti varikliui neįkaitus iki darbinės temperatūros leistis į kelią, kadangi „dabartiniai tepalai gerai dirba ir prie minusinės temperatūros. Aišku, su šaltu varikliu nereikia iškart į lenktynių trasą važiuot. Važiuojant kamščiuose variklis užkaista daugiau net negu reikia“.
Negana to, A. Pakėno manymu, rytinis variklio šildymas yra ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, beveik dvigubai padidinantis degalų sąnaudas: „Dažnai daroma taip: užvedamas variklis ir kol variklis veikia, nuo automobilio nukrapštomas sniegas, ledas. Tada kuro sąnaudos išauga du kartus. Vietoj 8 l mieste automobilis pradeda naudoti 16 l. Žmonės pradeda važiuoti į servisus, reguliuoti. Sako, kad mašina pradėjo daugiau degalų ryti, bet pamirštama, kad rytais automobilis šildomas.“
