HomeNaujienos

Draudimo kainos augs ir toliau

Draudimo kainos augs ir toliau

Draudikai neslepia – laikai, kai lietuviai už draudimą mokėjo mažiausiai Europoje jau praeityje, o kainos išties augo. Ir tai ne pabaiga. Optimistinių

Elektromobilių „virusas” sparčiai plinta po pasaulį
10 geriausių variklių
Elektrinis paspirtukas – susisiekimo priemonė
Draudikai neslepia – laikai, kai lietuviai už draudimą mokėjo mažiausiai Europoje jau praeityje, o kainos išties augo. Ir tai ne pabaiga. Optimistinių prognozių kol kas nėra – teigiama, kad draudimo kainos ir toliau augs.
Draudikai įvardija kelias priežastis, kodėl už polisą tenka pakloti vis daugiau. Tai – vis augantis avarijų skaičius, didėjanti avarijose padaromų žalų atlyginimo suma ir infliacija. Draudimas – nuostolingas „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas teigia, kad iš esmės privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nėra naudingas draudikams. „Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, ne paslaptis, buvo ir tebėra nuostolinga draudimo rūšis, kurią draudikai kompensuoja iš kitų rūšių draudimo įmokų. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 10 metų privalomojo draudimo rinka patyrė apie 100 mln. eurų nuostolių. Susiję straipsniai: Palygino autoservisų kainas prieš euro įvedimą ir dabar (171) Draudikai demaskuoja populiariausią vairuotojų sukčiavimo būdą (7) „Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, civilinės atsakomybės draudimo kainoms didelę įtaką daro pastaraisiais metais ženkliai didėjantis žalų dažnis. Per 2016 m. į avarijas pakliuvo vidutiniškai 6 iš 100 privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių privačių bendrovės klientų, tai 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Auga ir avaringumo dažnis vežėjų segmente: 2016 m. į avarijas pakliuvo vidutiniškai 30 iš 100 privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių vežėjų vilkikų“.
„Lietuvos draudimo“ vertinimu, yra trys pagrindinės avaringumo augimo priežastys: gerėjanti gyventojų materialinė padėtis, sąlyginai žemame lygyje besilaikančios degalų kainos ir kasmet po 3 proc. augantis keliuose važinėjančių automobilių kiekis. „Toks eismo įvykių dažnio kilimas buvo netikėtas ir neprognozuotas, o neigiamos jau išvardintos su rizika susijusios tendencijos šiuo metu tęsiasi. Dar viena priežastis, branginanti draudimą, yra smarkiai (keletą kartų daugiau nei bendra infliacija) didėjanti žalų infliacija, tai yra remonto darbų įkainiai, kurių kaina atitinkamai kyla dėl didėjančių darbo užmokesčio sąnaudų ir brangstančių atsarginių dalių. Dalinai kainų augimą lemia ir vis naujesnis automobilių parkas – jų detalės brangesnės, patiriamos žalos finansine išraiška taip pat yra didesnės“, – teigia J. Kandrotas. Specialistas neslepia, kad ateityje draudimo kainos vis kops aukštyn. „Draudimo kaina bus adekvati šalies ekonominei situacijai, jei vysimės ES vidurkį pagal pajamas – draudimas brangs, nes neišvengiamai didės servisų remonto įkainiai, didės vidutinės žalos dėl brangstančio šalies autoparko (sugadinus brangesnę transporto priemonę žala didesnė), dėl didėjančio žmonių teisinio sąmoningumo (augs pretenzijos dėl patirtų sužalojimų arba mirčių), dėl didinamų draudikų atsakomybės limitų už neturtinę žalą.
Gerėjančios automobilių saugos funkcijos ir galbūt kiek didesnė vairuotojų kvalifikacija gali kažkiek atsverti brangimo faktorius“, – teigia J. Kandrotas. Neslepia: gerų naujienų nėra „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius įvardija panašias priežastis, kodėl draudimo kaina kopia į viršų. Be to, specialistas pažymi ir aukštą sukčiavimo mastą. „Pagrindinės priežastys, dėl kurių keičiasi transporto priemonių draudimo įkainiai: draudimo įmonės registruoja daugiau eismo įvykiuose patiriamų žalų; pabrangęs automobilių remontas ir didėjanti infliacija. Tai nulėmė, kad gerokai ūgtelėjo išlaidos vienai žalai atlyginti. Draudimo paslaugų įkainių augimą lemia didėjančios žalos dėl lietuvių patiriamų eismo įvykių užsienyje. Be visų išvardintų priežasčių reikia paminėti ir gana aukštą sukčiavimo mastą. Augantis imituotų eismo įvykių skaičius taip pat nulemia transporto draudimo įkainių korekcijas“, – teigia T. Nenartavičius. Teigiama, kad draudimo kaina kito individualiai kiekvienam automobilio savininkui, tačiau tendencija aiški – kainos vis didėja. „Transporto priemonių draudimo paslaugų įkainiai rinkoje nuolat koreguojami. Nors draudimas brango daugumai vairuotojų, tačiau ne visiems kainos keitėsi vienodai. Vieni vairuotojai drausdami savo automobilį pajuto nežymų kainos padidėjimą ar net sumažėjimą, o kitiems transporto draudimo paslaugos brango sparčiau. Draudimo įmoka išliko nepakitusi ar sumažėjo tiems vairuotojams, kurie nepatyrė eismo įvykių arba atitiko mažiau rizikingų segmentų kriterijus. Pavyzdžiui, turi ilgą be eismo įvykių vairavimo stažą, gyvena ne mieste, nuosavu automobiliu nekeliauja į užsienį, vairuoja mažos galios automobilį ir t.t.“, – teigia T. Nenartavičius. Skaičiuojama, kad draudimo kainos per metus šoktelėjo net ketvirtadaliu. „Per šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, „ERGO Insurance“ vidutiniškai fiziniams asmenims draudimas brango 25 proc., o juridiniams asmenims 17 proc. Dar daugiau brango tarptautinius krovinių vežimus atliekančioms įmonėms, kurios priskirtos rizikingam segmentui. Didžiausią transporto draudimo paslaugos pabrangimą patyrė eismo įvykius sukėlę vairuotojai, turintys mažesnį vairavimo stažą ir jaunimas, kuris vairuoja didesnės galios automobilius“, – sako T. Nenartavičius.
Draudikai teigia, kad ilgą laiką lietuviai už draudimą mokėjo mažiausiai Europoje, o dabar atėjo metas nemalonioms automobilių savininkams permainoms. „Transporto draudimo paslaugų kainos tik po ilgo laiko pradėjo keistis į draudėjui nepalankią pusę. Lietuvoje ilgą laiką privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas buvo bene pigiausias Europoje. Tačiau tokia situacija visai draudimo rinkai sukėlė didelius nuostolius. Mažos paslaugos kainos ilgai neišsilaiko, todėl draudėjams dabar už paslaugas jau tenka mokėti daugiau. Žemesnių kainų būtų galima tikėtis tuomet, jei mažėtų infliacija, avaringumo kreivė keistųsi į teigiamą pusę ir būtų suvaldytas nesąžiningo pasipelnymo mastas, t.y. sumažėtų imituotų eismo įvykių skaičius. Kol kas nepastebime teigiamų pokyčių, kurie padėtų sumažinti draudikų patiriamų žalų sąnaudas. Draudikai mažėjančiomis draudimo paslaugų kainomis, matyt, kad šiemet vairuotojų nenudžiugins“, – neslepia T. Nenartavičius.