Anot jų, jei lauko temperatūra nėra labai žema, užvedus automobilį galima iškart pajudėti iš vietos. O šalčiui pasiekus 30 laipsnių ribą, variklį šildyti reikėtų ne ilgiau nei pusantros minutės.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas teigia, kad šiuo atveju vertėtų vadovautis automobilių gamintojų rekomendacijomis, kurios nurodo, jog tik užvedus naują transporto priemonę, pagamintą nuo 1990 m., nieko nelaukiant galima pajudėti iš vietos. Žinoma, akseleratoriaus pedalo spausti iki galo negalima. Automobilio variklis darbinę temperatūrą greičiau pasiekia važiuojant, o ne stovint.

Perdėtas rūpestis gali būti žalingas

„Jeigu žiemą būna apie – 20, – 30 laipsnių, variklis būna labai užšalęs, tai dažniausiai jį užkūrus, jis pradeda dirbti padidintais sūkiais. Tai trunka apie minutę – pusantros. Jeigu darbiniai sūkiai būna 700 apsisukimų per minutę, tai pradžioj jis padaro 1200 apsisukimų per minutę. Varikliui dirbant didesniais sūkiais, girdisi intensyvesnis garsas. Kai sūkiai sumažėja iki optimalių tuščios eigos sūkių, apie 800, iš karto galite pradėti važiuoti“, – teigė V. Sadauskas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad automobilį šildant net 10 ar 15 minučių, tepalas pavarų dėžėje ar ratų guoliai vis tiek nepasieks optimalios temperatūros. Esą šilumą sukuria ne tik dirbantis variklis, bet ir judėjimas.

Mokslininko žodžiais tariant, beatodairiškas vairuotojų siekis sušildyti variklį, transporto priemonei gali netgi pakenkti: „Jeigu jūs norit, kad variklis stovint normaliai užkaistų, turėsit palaukt 10 min. Tie, kurie užsikuria automobilį, pradeda valyti langus, užtrunka apie 10 min., daro kvailai. Variklis dirbdamas tuščia eiga nesukelia pakankamo tepalo slėgio ir dėlto variklis dyla labiau negu jis diltų važiuojant – vienareikšmiškai.“

Pašnekovo aiškinimu, vasarą užvedus benzininį variklį važiuoti galima po 5 sekundžių. Kita vertus, pajudėti įmanoma ir anksčiau, tik svarbu, kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, iki galo nespausti akseleratoriaus pedalo. Išimtinis atvejis – karštos vasaros dienos, kai termometro stulpelis pakyla iki 30 laipsnių. „Jeigu vasarą lauke 30 karščio, varikliui nuo 30 laipsnių iki darbinės 80 laipsnių temperatūros įšilti nėra sudėtinga“, – sakė V. Sadauskas.

Variklio šildymas – neekonomiškas sprendimas

Automobilių specialistas Artūras Pakėnas sutiko su mokslininko nuomone, kad rytinis automobilio variklio šildymas nėra tinkamiausias sprendimas. Pašnekovas tikino, kad jis šaltais rytais pirmiausia nuo stiklų nusikrapšto sniegą ar ledą, o tik po to kuria variklį ir ilgai nelaukdamas važiuoja. Tačiau netrukus pripažino, kad dalis vairuotojų daro atvirkščiai – užsikūrę automobilį imasi stiklų grandymo.

Jo žodžiais, nereikia bijoti varikliui neįkaitus iki darbinės temperatūros leistis į kelią, kadangi „dabartiniai tepalai gerai dirba ir prie minusinės temperatūros. Aišku, su šaltu varikliu nereikia iškart į lenktynių trasą važiuot. Važiuojant kamščiuose variklis užkaista daugiau net negu reikia“.
Negana to, A. Pakėno manymu, rytinis variklio šildymas yra ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, beveik dvigubai padidinantis degalų sąnaudas: „Dažnai daroma taip: užvedamas variklis ir kol variklis veikia, nuo automobilio nukrapštomas sniegas, ledas. Tada kuro sąnaudos išauga du kartus. Vietoj 8 l mieste automobilis pradeda naudoti 16 l. Žmonės pradeda važiuoti į servisus, reguliuoti. Sako, kad mašina pradėjo daugiau degalų ryti, bet pamirštama, kad rytais automobilis šildomas.“

The post Variklio šildymas rytais Už / prieš appeared first on TopCar.lt.

Nepamirštam stebėti variklio

Turbūt ne vienas karštą dieną esame matę šalikelėje stovintį automobilį, iš po kurio variklio dangčio veržiasi garai. Taip atsitinka „užvirus” varikliui. Tie, kurie jau buvo susidūrę, patvirtins, kad tai – labai nemalonus dalykas. Daug paprasčiau ir pigiau užkirsti tam kelią, negu vėliau tvarkytis su pasekmėmis. Tausojant automobilį prieš keliones, ypač tolimas, rekomenduotina patikrinti, ar tinkamai veikia ventiliatoriaus ir termostato davikliai, apžiūrėti, ar švarios radiatoriaus grotelės. Profilaktinė sistemos patikra, jei kilo kažkokių abejonių, kainuos gerokai mažiau ir truks tikrai trumpiau negu kapitalinis perkaitusio variklio remontas.

Sakoma, kad atsarga gėdos nedaro. Kai taip karšta, net jei automobilį eksploatuojate tvarkingai ir profilaktiškai viską tikrinate, aušinimo skysčio bakelis bagažinėje tikrai nesutrukdys. Nelaimės dažnai ateina netikėtai, tad verčiau pasiruošti iš anksto ir, jei netyčia trūkus žarnelei aušinimo skystis pradės tekėti iš sistemos, jūs galėsite jį papildę ramiai važiuoti iki artimiausio serviso. Žinoma, pasirenkite, kad tokiu atveju automobilio salonas taps pirtimi. Jeigu kyla variklio perkaitimo rizika, verčiau maksimalia galia leisti veikti šildymo sistemai ir taip dalį šilumos pertekliaus perkelti nuo variklio į saloną, negu rizikuoti sugadinti patį variklį.

Saugome saloną

Esant dideliems karščiams kenčia ne tik automobilio detalės, bet ir salonas. Ypač daug tenka prietaisų skydeliui. Pasitaiko, kad visą dieną kepinančioje saulėje pastovėjusiame automobilyje plastikas perkaista ir pradeda skilinėti. Gali nukentėti tokios detalės kaip relė, davikliai ir t. t., esantys po priekiniu prietaisų skydeliu.

Nuo neigiamo saulės poveikio saugo prie langų tvirtinamos užuolaidėlės (kai kurie nauji automobiliai iškart jas turi), stiklų tonavimas (tik nereiktų pamiršti leistinų normų) arba atspindintis priekinio stiklo ekranas. Jei jau neišeina palikti automobilio pavėsyje, tai priekinį prietaisų skydelį pridenkite bent apmušalu arba žemėlapiu – tai irgi pagelbės.

Tausojame stabdžių sistemą

Prasidėjus karščiams galima susidurti su problemomis stabdžių sistemoje. Dažniausiai pasitaikanti problema – užviręs stabdžių skystis ir perkaitę frikcioniniai elementai – diskai ir trinkelės. Pavojingiausia vasarą važiuoti vingiuotais kalnų keliais, kur net ir nedidelis stabdžių sistemos gedimas gali baigtis didele problema. Taigi, jei planuojate vasarą daug keliauti, montuokite į savo automobilį kad ir kiek brangesnes, bet tik kokybiškas detales. Jos bus atsparesnės temperatūros pokyčiams ir patikimiau veiks.

Jeigu vyksite į kalnuotas vietoves, dažniau stabdykite ne stabdžiais, o varikliu. Taip skystis mažiau kais. Be to, svarbu kartkartėmis pakeisti ir patį stabdžių skystį. Senas skystis pamažu kaupia drėgmę ir po ilgo naudojimo praranda savybes ties maždaug +120 C, o naujas tvarkingai tarnauja iki + 180-200 C.

Saugomės staigių temperatūros pokyčių

Dažnai karščiai taip iškankina vairuotojus, kad jie pasirengę viskam, kad tik automobilio salonas maksimaliai atvėstų. Kai kurie šią problemą bando spręsti paleisdami į priekinį saulės kaitinamą stiklą didžiulį šalto oro srautą. Žinoma, tai stiklą ataušina, tačiau dėl tokio didelio temperatūrų skirtumo jis tampa trapus ir gali skilti. Norint saugiai atvėsinti vidų, reiktų per visus ortakius kiek atvėsinti centrinį prietaisų skydelį, o tik tada, orui salone atvėsus, jungti kondicionierių visa galia.

Švarus ir tvarkingas

Tiesioginiai karšti saulės spinduliai kenkia ir automobilio dažams. Laikui bėgant jie gali išdegti. To išvengti nelabai pavyks, tad vasarą reiktų dažniau plauti automobilį. Jeigu po kelionės automobilis apsitaškė, verčiau iškart jį nuplaukite, nes kitaip dažai degs netolygiai.

Prižiūrime stiklus

Prieš tolimas keliones būtina apžiūrėti priekinį stiklą ir prireikus jį pakeisti. Ypač blogai, jei prieš kelionę automobilis stovėjo nelygioje aikštelėje ir jo kėbulas buvo persikreipęs. Jeigu priekiniame stikle bus bent mažas įtrūkimas, padidėjus temperatūrai jis gali skilti. Laimė, jei įtrūkimas mažas, galima bandyti stiklą remontuoti, jei didesnis – ruoškitės keisti.

Taigi, nors šiuo metu už lango lietaus daugiau negu saulės, vasara dar nesibaigė ir, tikėtina, karščiai dar sugrįš. Tad tikimės, kad mūsų patarimai Jums pravers.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreview.lt

The post Kaip apsaugoti automobilį nuo karščio? appeared first on TopCar.lt.

Na, ir karšta čia! Atrodo, kad dar taip neseniai drebėjome iš šalčio, bet vasarą automobilyje karšta ir upeliais žliaugia prakaitas. Gerai, jei automobilyje yra klimato kontrolės sistema. Žinoma, tinkamai veikianti. Bėda, kad po kurio laiko iš sistemos dingsta šaldiklis – lakios dujos lengvai išgaruoja per jungtis ir sandarinimus. Tiesą sakant, jų užduotis pasirūpinti, kad šiluma iš automobilio vidaus būtų išgarinta lauk, bet jeigu sistemoje trūks šaldiklio, automatinis jungiklis paprasčiausiai kondicionieriaus neįjungs.

Nors gamintojai automobilio priežiūros vadove nereikalauja, tačiau klimato kontrolės sistemos funkcionavimą kas trejus metus būtina patikrinti specializuotame autoservise. Meistras patikrins ar nepažeisti vamzdynai, kondensatorius ir kompresorius, pašalins seno šaldiklio ir tepalų likučius. Vakuuminiu prietaisu patikrins ar klimato kontrolės sistema tikrai sandari ir tik tada ją užpildys šaldikliu. Ši paslauga, priklausomai nuo to kiek reikės šaldiklio, autoservise kainuos apie 120 litų.

Jeigu iš ventiliacijos angų sklinda blogas kvapas – priežastis bakterijos ir grybeliai. Kondicionieriaus drėgmės garintuvas yra puiki terpė jiems daugintis. Šią problemą išspręsti padės klimato kontrolės sistemos dezinfekcija – kartu pakeičiant ir salono filtrą operacija kainuos apie 200 litų. Patarimas: prieš baigiant dezinfekciją, penkioms minutėms išjunkite klimato kontrolės sistemą – garintuvas išdžius,o blogo kvapo sukėlėjai žus negavę pakankamai drėgmės daugintis.

Nuolat rasojantys langų stiklai: labiausiai tikėtina, kad užsiteršė salono oro filtras.

AutoBild.lt

The post Ar veikia klimato kontrolė? appeared first on TopCar.lt.