Lietuvoje populiarių automobilių mokesčių dydžiai

Pagal „Autoplius.lt“ pateikiamą 2018-ųjų metų paskutinio ketvirčio statistiką, kuri surinkta remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, LRT.lt apskaičiavo koks galėtų būti populiariausių automobilių modelių taršos mokestis.

„Volkswagen Passat“ (2005–2010 m.)

Lietuvos vairuotojų pamėgtas šeštosios kartos „Volkswagen Passat“ su benzininiu varikliu į aplinką išmeta nuo 152 iki 235 gramų anglies dvideginio per vieną kilometrą. Tai reiškia, kad tokio automobilio taršos mokestis siektų nuo 85 iki 250 eurų. Jei automobilis varomas dyzelinu, jis į aplinką gali išmesti nuo 151 iki 179 gramų dvideginio, o tai reiškia, kad tektų mokėti nuo 220 iki 320 eurų dydžio mokestį.

„Opel Zafira“ (2005–2011 m.)

Priklausomai nuo gamybos metų, toks šeimyninis benzinu varomas „Opel“ į aplinką gali išmesti nuo 169 iki 230 gramų anglies dvideginio ir taršos mokesčiui tektų paskirti nuo 110 iki 240 eurų. „Zafira“, varomas dyzelinio variklio, į aplinką gali išmesti nuo 138 iki 194 gramų anglies dvideginio. Tai reiškia, kad tokio automobilio taršos mokestis gali siekti nuo 110 iki 420 eurų.

„Audi A6“ (2004–2008 m.)

Dar vienas lietuvių pamėgtas vokiškas prabangus „Audi A6“ automobilis, varomas benzininio variklio, į aplinką išmeta nuo 190 iki 278 gramų anglies dvideginio. Todėl šio modelio mokestis siektų nuo 160 iki 350 eurų. Dyzelinu varomas „Audi A6“ į aplinką išmeta nuo 161 iki 227 gramų anglies dvideginio, todėl mokestis siektų nuo 270 iki 500 eurų.

„Volvo V70“ (2000–2008 m.)

Švediškas šeimyninis universalas, varomas benzinu, į aplinką išmeta nuo 171 iki 270 gramų anglies dvideginio, todėl taršos mokestis siektų nuo 135 iki 320 eurų. O dyzelinu varomas „V70“ į aplinką išmeta nuo 172 iki 226 gramų anglies dvideginio, todėl tokio automobilio taršos mokestis gali siekti nuo 320 iki 500 eurų.

„Volkswagen Golf“ (2003–2006 m.)

Penktosios kartos „Golf“ su benzininiu varikliu į aplinką gali išmesti nuo 149 iki 257 gramų anglies dvideginio ir tokio automobilio taršos mokestis galėtų siektų nuo 55 iki 300 eurų. Jei toks automobilis varomas dyzelinu, jis į aplinką išmeta nuo 135 iki 173 gramų anglies dvideginio, o tai reiškia, kad mokestis tokiam „Golf“ būtų nuo 110 iki 320 eurų.

BMW 3 serija (2005–2008 m.)

Vidutinio dydžio BMW modelis, varomas benzinu, į aplinką išmeta nuo 142 iki 250 gramų anglies dvideginio, todėl mokestis siektų nuo 55 iki 280 eurų. Toks pats modelis, varomas dyzelinu, aplinką teršia nuo 123 iki 213 gramų anglies dvideginio, todėl mokestis siektų nuo 80 iki 480 eurų.

BMW 5 serija (2003–2007 m.)

Toks benzinu varomas BMW į aplinką išmeta nuo 205 iki 267 gramų anglies dvideginio, o tai reiškia, kad savininkui tektų sumokėti nuo 210 iki 320 eurų. Jei toks modelis varomas dyzelinu, jis į aplinką išmeta nuo 158 iki 219 gramų anglies dvideginio ir tai reiškia, kad taršos mokestis siektų nuo 220 iki 480 eurų.

„Audi A4“ (2004–2008 m.)

Benzininiai tokių „Audi A4“ varikliai į aplinką išmeta nuo 178 iki 257 gramų anglies dvideginio, todėl taršos mokestis siektų nuo 135 iki 300 eurų. Dyzeliniai šio modelio varikliai išmeta nuo 151 iki 226 gramų teršalų ir tokių automobilių taršos mokestis siektų nuo 220 iki 500 eurų.

„Opel Astra“ (2004–2009 m.)

Dar vienas Lietuvoje populiarus „Opel“ modelis „Astra“, varomas benzinu, į aplinką išmeta nuo 142 iki 226 gramų anglies dvideginio. Tai reiškia, kad taršos mokestis siektų nuo 55 iki 240 eurų. „Astra“ savininkai, kurių automobiliai turi dyzelinį variklį, mokėtų nuo 110 iki 370 eurų, nes į aplinką gali išmesti nuo 130 iki 189 gramų anglies dvideginio.

„Mercedes-Benz E klasė“ (2006–2009 m.)

Už šį vokišką benzinu varomą automobilį gali tekti mokėti 135–560 eurų taršos mokestį, nes į aplinką jis gali išmesti nuo 174 iki 341 gramo anglies dvideginio. Toks pats modelis, varomas dyzelinu, į aplinką išmeta nuo 167 iki 247 gramų anglies dvideginio, todėl taršos mokestis siektų nuo 270 iki 600 eurų.

Įstatymo projekte nurodoma, kad 5% surinktų lėšų būtų skiriamos bendroms valstybės biudžeto reikmėms, o likę 95% – specializuotiems Klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti.

Šaltinis: lrt.lt

The post Automobilių taršos mokestis appeared first on TopCar.lt.

The post Keičiasi degalų žymėjimas appeared first on TopCar.lt.

Dyzeliną pamėgo neseniai

Dar 1990 m. naujų asmeninių automobilių (M1) rinkoje dyzelinėms transporto priemonėms teko vos 14 proc. rinkos dalis. Tačiau pasirašius Kyoto klimato sutartį, ES ėmėsi ieškoti technologijos, kuri leistų per trumpą laiką žymiai sumažinti automobilių anglies dvideginio (CO₂) emisijas.

Kadangi tuo metu dyzeliniai varikliai sunaudojo apie 25 proc. mažiau degalų, lyginant su benzininiais, jie staiga tapo gelbėtojais ir įgijo įvairių privilegijų, tame tarpe ir mažesnius degalų akcizus daugelyje ES šalių.

Per tą laiką į dyzelinę technologiją buvo investuota milijardai eurų, vyriausybės ir gamintojai skatino dyzelinių automobilių įsigijimą, ir, natūralu, dyzelių dalis naujų automobilių rinkoje ėmė sparčiai augti kol 2011 m. pasiekė beveik 56 proc. (išsibarstymas – nuo 10 proc. Graikijoje iki 77 proc. Liuksemburge).

Nepaisant to, kad ir anksčiau pasigirsdavo balsų dėl dyzelinių variklių didelės taršos kietosiomis dalelėmis (suodžiais) ir azoto oksidais (NO_x), sukeliančiais smogą, tačiau šie pavieniai balsai ilgą laiką buvo sėkmingai ignoruojami.

Situacija staiga pasikeitė, kai 2015 m. rugsėjį JAV į viešumą iškilo vadinamasis „Volkswagen“ dyzelių skandalas. Plačioji visuomenė sužinojo, kad realiomis sąlygomis dyzelių emisijos keletą ar net keliolika kartų viršija „laboratorines“, o jų NO_x ir suodžių lygiai yra daug aukštesni negu atitinkamų benzininių variklių ir todėl kelia kur kas didesnį pavojų žmonių sveikatai.

Neparduoda tūkstančių automobilių

Per 25 metus modernūs benzininiai varikliai su turbinomis tapo gerokai efektyvesni ir taupesni, jų CO₂ emisijos jau priartėjo prie dyzelinių, o kitų teršalų lygiai yra gerokai mažesni. Palyginamų parametrų dyzelinių automobilių kainos yra apie 2,5-3 tūkst. eurų aukštesnės už benzininių.

Negana to, tokie Europos miestai kaip Londonas, Paryžius, Atėnai, Miunchenas, Štutgartas, Frankfurtas ir kiti, niekaip negalėdami atitikti ES oro taršos reikalavimų, ėmė rimtai svarstyti galimybes dyzeliniams automobiliams, neatitinkantiems Euro 6 reikalavimų, riboti galimybes patekti į miestų centrus.

Visa tai sukėlė staigų Vakarų Europos vartotojų persiorientavimą nuo dyzelinių variklių prie benzininių ir hibridinių, tiek įprastinių, tiek įkraunamų.

Dėl to vien Vokietijoje užsistovėjo neparduota per 300 tūkst. Euro 5 standarto, kuris galiojo iki 2015 m. rugsėjo, dyzelinių automobilių, o tokių automobilių kainos antrinėje rinkoje ėmė mažėti. Kaip ten juokavo vienas verslo atstovas, jeigu turi Euro 5 standarto dyzelį, važinėk juo, kol pavirs laužu arba nuvaryk į Ukrainą ir palik raktus užvedimo spynoje.

Gelbėti brangu

Tuo tarpu automobilių gamintojai dabar suka galvas, ar bet kokių priemonių pagalba dar verta bandyti gelbėti dyzelinę technologiją, ir kaip, vis mažiau kliaujantis dyzeliais, atitikti 2021 m. įsigaliosiančius itin griežtus CO₂ normatyvus (95 g/km).

Kol kas grynųjų elektromobilių paklausa dar neviršija 1 proc. – daugiausia dėl nepakankamo infrastruktūros išvystymo ir su tuo susieto vartotojų nuogąstavimo dėl galimo vienu pakrovimu nuvažiuoti atstumo, o taip pat aukštų kainų, ypač tose šalyse, kur subsidijos nėra taikomos, buvo panaikintos arba ženkliai sumažintos.

Nepaisant pastaruoju metu stebimo poslinkio benzininių variklių link tiek naujų, tiek ir naudotų automobilių rinkose, Lietuvoje dyzeliai vis dar labai mėgstami (jų dalis asmeninių automobilių (M1) parke 2017.01.01 viršijo 67 proc.). Ypač kai vis dar randama būdų gauti pigaus dyzelino.

Taigi, nesunku nuspėti, kad vakariečiams atsikratant dyzelinių automobilių, jie ims dar didesniu srautu plūsti rytų kryptimi, taigi ir į Lietuvą, kur oro kokybe iš esmės niekas nesirūpina, o techninę apžiūrą gali praeiti net ir beviltiškai dūmijantys automobiliai.

Toks suintensyvėjęs dyzelių importo srautas turėtų išsilaikyti kokius 5-7 metus, o po to neišvengiamai ims silpti, nes tokių automobilių pasipildymas vis mažės. Taigi, atrodo, kad artimiausiu metu dyzelių stokos tikrai nejausime, o persisotinę jais gal ir patys imsime riboti jų naudojimą, kai visos kitos ES šalys tai bus jau padarę.

The post Dyzelių eros pabaiga appeared first on TopCar.lt.

The post Pigiausi degalai – degalinių kovos appeared first on TopCar.lt.

Ar žinote, kad pradėjus važiuoti, kol variklis dar neįšilęs, automobilis naudoja kur kas daugiau degalų? Būtų idealu, kad visus dienos reikalus suplanuotumėte taip, kad tai būtų viena didelė kelionė. Dažniausiai tai neįmanoma, ypač jeigu turite paimti ar pavežti kitus šeimos narius, vis dėlto pasistenkite, kad nereikėtų atskirai važiuoti į parduotuvę, o paskui – dar ir pirkti laikraščio.

2. Nevažiuokite piko valandomis

Yra ir blogesnių būdų praleisti laiką negu sėdėti spūstyje, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai yra vienas brangiausių keliavimo pasirinkimų. Kaskart sustojus ir pajudėjus „kamštyje“, reikia jungti pirmą pavarą, o šis veiksmas neatskiriamas nuo didėjančių degalų sąnaudų. Ne ką geriau ir judėjimas antra pavara. Tad geriausias sprendimas – kaip įmanoma labiau vengti grūsčių. Taip pat taupyti degalus padės supratimas, kaip juda eismas priekyje – važiavimas lėtai, bet ramiai, yra geriau nei nuolatinis pagreitėjimas ir stabdymas. Vis dėlto jeigu nuolat tenka važinėti piko valandomis, pasvarstykite apie hibrido įsigijimą, kuris tokiomis sąlygomis sunaudoja mažiau degalų nei įprasti benzininiai ar dyzeliniai modeliai.

3. Uždarykite langus (ir stoglangį, jei toks yra)

Dėl to nebus daug problemų, kai važinėjate mieste, tačiau išsukus į užmiestį ir padidinus greitį jūsų automobilio forma tampa labai svarbi. Automobilių dizaineriai tai vadina „aerodinamika“ ir skiria daug dėmesio tam, kad sumažintų oro pasipriešinimą bei pagerintų aptakumą. Galima teigti, kad jeigu dėl kažkurios išsikišusios kėbulo dalies girdite vėjo sukeliamą triukšmą, vadinasi automobilis nevažiuoja maksimaliai ekonomiškai. Galbūt ir negalite pakeisti savo automobilio dizaino, vis dėlto galite išvengti to, kad atidaryti langai ar stoglangis pablogins ekonomiškumą. Esant poreikiui visais metų laikais geriau naudoti oro kondicionierių.

4. Nuimkite stogo bagažinę

Tai panašiai kaip ir palikti atidarytus langus, tik dar blogiau. Net jeigu stogo bagažinė ir tuščia, ji padidina oro pasipriešinimą ir taip blogina degalų sąnaudas. Naujausios stogo bagažinės tikrai lengvai montuojamos ir nuimamos, tad kai nesinaudojate šiuo daiktu, nepatingėkite jį nuimti.

5. Nesivežiokite nereikalingų daiktų

Kaip ir jūsų kūnas, automobilis taip pat sunaudoja daugiau energijos, jeigu jam reikia judėti su papildomu svoriu. Tad jeigu nesivelkate šilto ir sunkaus palto kai jo nereikia, taip ir nesivežiokite bagažinėje to, kas nėra būtina. Ironiška, tačiau praktika rodo, kad kuo didesnis daiktas guli bagažinėje, tuo rečiau jis išimamas, kartu ir tuo didesnę įtaką jis daro degalų sąnaudoms.

6. Pagreitėkite švelniai

Geriausias būdas važiuoti – palaikant pastovų greitį ir įjungus aukščiausią įmanomą pavarą. Tad jei esate kantrus vairuotojas – už degalus mokėsite mažiau. Nerealu tikėtis, kad kelyje nereikės lenkti, vis dėlto kaskart pagalvokite, ar vertą tą daryti. Kuo mažiau bus staigių pagreitėjimų – tuo labiau džiaugsitės retesniais vizitais į degalines.

7. Laiku perjunkite pavaras

Šis patarimas visada stebina. Itin svarbu sekti, kuria pavara važiuojate. Gali būti, kad važiuojate aukščiausia pavara pastoviu greičiu, tačiau paklausykite, kaip dirba variklis. Jei apsukos per žemos, tuomet degalų visai netaupote, o tik papildomai eikvojate. Akivaizdu, kad jeigu važinėjate automobiliu su automatine pavarų dėže, tuomet mašinos „smegenys“ žino geriau, kurią pavarą perjungti.

8. Išjunkite oro kondicionierių

Vyraujanti dauguma vairuotojų oro kondicionierių naudoja ištisus metus. Tačiau atsižvelkite į metų laiką ir oro sąlygas už lango – gali būti, kad oro temperatūra optimali, tad galima apsieiti ir be oro kondicionieriaus ir taip sutaupyti degalų.

9. Laikykitės greičio apribojimų

Jeigu pažeidžiate Kelių eismo taisykles (KET), kelionės tikslą pasieksite kiek greičiau, ypač jei tenka ilgai važiuoti magistrale. Tačiau nustebsite sužinoję, kad nuo Vilniaus iki pajūrio atvažiavę pusvalandžiu greičiau, piniginę galite paploninti keliomis dešimtimis litų.

10. Reguliariai tikrinkite padangų slėgį

Kuo mažesnis slėgis padangose, tuo automobiliui reikia daugiau degalų judėjimui. Patariama padangų slėgį tikrinti kas porą savaičių – tam užtruksite tik penkias minutes. Jeigu nesate tikri, koks turi būti slėgis, tą visada galite pasitikrinti vairuotojo pusėje ant statramsčio apačioje tarp priekinių ir galinių durelių, o kai kuriuose modeliuose – ir atidarę daiktadėžę.

The post Kaip sutaupyti degalų? 10 taisyklių appeared first on TopCar.lt.

Kokia yra situacija Lietuvos degalų rinkoje? Ar Lietuvos vairuotojams irgi reikėtų baimintis nekokybiškų degalų? Atsakymus išgirsite jau šį pirmadienį per Pirmąjį Baltijos kanalą laidoje „Gyvenamoji aplinka. Benzininė apgaulė“ 14 val.

Nepriklausomas degalų ekspertas Albinas Aleksiejūnas, šioje srityje dirbantis jau 20 metų teigia, kad Lietuvoje prekiaujama gerais, aukštos kokybės degalais.

„Tos pagrindinės degalinės prižiūri, kad būtų prekiaujama gerais degalais. Turi būti nuolat atliekami kokybės tyrimai. Tačiau kaip sakoma kokybė kainuoja ir gali pasitaikyti atvejų, kuomet kai kurie degalų rinkos dalyviai norėdami sutaupyti, dalies tyrimų gali atsisakyti, tačiau tai gali atsisukti prieš juos pačius. Todėl didelės, pagrindinės bendrovės veikiau nerizikuoja, – sako naftos produktų inžinierius A. Aleksiejūnas. – Pildamasis degalų degalinėje vairuotojas be abejo nepamatys ką pilasi. Nekokybiškus degalus galima atpažinti tik vėliau. Jeigu automobilis pradeda gęsti, blogiau važiuoti, priežastis gali būti nekokybiški degalai“, – priduria Aleksiejūnas.

„Lietuvoje prekiaujama aukščiausios kokybės degalais. Kokybė yra griežtai reglamentuojama ES standartų. Niekas mums neleistų pardavinėti bet ko. Lietuvoje net negali būti diskusijos apie nekokybiškus degalus. Be abejo kalbu tik apie degalus, kurie yra pardavinėjami degalinėse. Jeigu kažkas perka kurą iš nelegalių prekeivių, pilasi kontrabandinius degalus, tuomet tai yra vairuotojo atsakomybė. Turėčiau pažymėti, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija, nepaisant, to, kad nepriklauso ES taip pat rūpinasi degalų kokybę. Nuolat pasigirsta kalbų, kad Baltarusijoje yra nekokybiškų degalų, kad jie užšąla, žiemos metu. Paaiškinimas yra paprastas, taip gali atsitikti dėl to, kad žiemą Baltarusijoje ar Rusijoje gali būti prekiaujama ne arktiniu dyzelinu, kuriuo esame įpareigoti prekiauti mes Lietuvoje, bet vasariniu, kadangi jis yra pigesnis. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijoje ar Baltarusijoje prekiaujama nekokybiškais degalais. LUKoil tinklas yra ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje, ir Rusijoje, manau, kad niekas nedrįstų pasakyti, kad LUKoil degalai yra nekokybiški“, – sako Lukas Vosylius, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.

The post Ar kokybiškais degalais važinėjame? appeared first on TopCar.lt.

Anot jų, jei lauko temperatūra nėra labai žema, užvedus automobilį galima iškart pajudėti iš vietos. O šalčiui pasiekus 30 laipsnių ribą, variklį šildyti reikėtų ne ilgiau nei pusantros minutės.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas teigia, kad šiuo atveju vertėtų vadovautis automobilių gamintojų rekomendacijomis, kurios nurodo, jog tik užvedus naują transporto priemonę, pagamintą nuo 1990 m., nieko nelaukiant galima pajudėti iš vietos. Žinoma, akseleratoriaus pedalo spausti iki galo negalima. Automobilio variklis darbinę temperatūrą greičiau pasiekia važiuojant, o ne stovint.

Perdėtas rūpestis gali būti žalingas

„Jeigu žiemą būna apie – 20, – 30 laipsnių, variklis būna labai užšalęs, tai dažniausiai jį užkūrus, jis pradeda dirbti padidintais sūkiais. Tai trunka apie minutę – pusantros. Jeigu darbiniai sūkiai būna 700 apsisukimų per minutę, tai pradžioj jis padaro 1200 apsisukimų per minutę. Varikliui dirbant didesniais sūkiais, girdisi intensyvesnis garsas. Kai sūkiai sumažėja iki optimalių tuščios eigos sūkių, apie 800, iš karto galite pradėti važiuoti“, – teigė V. Sadauskas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad automobilį šildant net 10 ar 15 minučių, tepalas pavarų dėžėje ar ratų guoliai vis tiek nepasieks optimalios temperatūros. Esą šilumą sukuria ne tik dirbantis variklis, bet ir judėjimas.

Mokslininko žodžiais tariant, beatodairiškas vairuotojų siekis sušildyti variklį, transporto priemonei gali netgi pakenkti: „Jeigu jūs norit, kad variklis stovint normaliai užkaistų, turėsit palaukt 10 min. Tie, kurie užsikuria automobilį, pradeda valyti langus, užtrunka apie 10 min., daro kvailai. Variklis dirbdamas tuščia eiga nesukelia pakankamo tepalo slėgio ir dėlto variklis dyla labiau negu jis diltų važiuojant – vienareikšmiškai.“

Pašnekovo aiškinimu, vasarą užvedus benzininį variklį važiuoti galima po 5 sekundžių. Kita vertus, pajudėti įmanoma ir anksčiau, tik svarbu, kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, iki galo nespausti akseleratoriaus pedalo. Išimtinis atvejis – karštos vasaros dienos, kai termometro stulpelis pakyla iki 30 laipsnių. „Jeigu vasarą lauke 30 karščio, varikliui nuo 30 laipsnių iki darbinės 80 laipsnių temperatūros įšilti nėra sudėtinga“, – sakė V. Sadauskas.

Variklio šildymas – neekonomiškas sprendimas

Automobilių specialistas Artūras Pakėnas sutiko su mokslininko nuomone, kad rytinis automobilio variklio šildymas nėra tinkamiausias sprendimas. Pašnekovas tikino, kad jis šaltais rytais pirmiausia nuo stiklų nusikrapšto sniegą ar ledą, o tik po to kuria variklį ir ilgai nelaukdamas važiuoja. Tačiau netrukus pripažino, kad dalis vairuotojų daro atvirkščiai – užsikūrę automobilį imasi stiklų grandymo.

Jo žodžiais, nereikia bijoti varikliui neįkaitus iki darbinės temperatūros leistis į kelią, kadangi „dabartiniai tepalai gerai dirba ir prie minusinės temperatūros. Aišku, su šaltu varikliu nereikia iškart į lenktynių trasą važiuot. Važiuojant kamščiuose variklis užkaista daugiau net negu reikia“.
Negana to, A. Pakėno manymu, rytinis variklio šildymas yra ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, beveik dvigubai padidinantis degalų sąnaudas: „Dažnai daroma taip: užvedamas variklis ir kol variklis veikia, nuo automobilio nukrapštomas sniegas, ledas. Tada kuro sąnaudos išauga du kartus. Vietoj 8 l mieste automobilis pradeda naudoti 16 l. Žmonės pradeda važiuoti į servisus, reguliuoti. Sako, kad mašina pradėjo daugiau degalų ryti, bet pamirštama, kad rytais automobilis šildomas.“

The post Variklio šildymas rytais Už / prieš appeared first on TopCar.lt.

Daugiau info: http://www.fastlap.lt/

The post Fast Lap 2012 IV etapas (finalas) appeared first on TopCar.lt.

Portalas autobild.lt rašo, jog tai išsiaiškinti pabandė kolegos iš vokiškojo žurnalo “Auto Bild”.

Tyrimą paskatino gerokai šoktelėjusios degalų kainos, dėl kurių vis daugėja vairuotojų, automagistralėse važiuojančių tik 90 km/h greičiu. Ar tikrai toks vairuotojų apsisprendimas duoda naudos ir ar toks važiavimas nevargina?

Testas: trise iš Hamburgo į Miuncheną

Testo planas – trimis identiškais 122 AG galios VW Golf 1.4 TSI tuo pat metu pajudėti iš Stilhorno netoli Hamburgo ir važiuoti iki Holledau poilsio aikštelės šalia Miuncheno. Vienas testo dalyvių važiuoja didžiausiu įmanomu greičiu, kitas stengiasi išlaikyti 130 km/h greitį, o trečiasis rieda 90 km/h.

Taisyklės: stovėjimo spūstyse ir pertraukų laikas atimamas iš bendros važiavimo trukmės, bet degalams papildyti sugaištas laikas – ne. Visi automobiliai važiuoja įjungtomis šviesomis, radiju ir nusistatę klimato kontrolę 22 oC temperatūrai palaikyti. Testo tikslas – gauti praktika paremtus, o ne laboratorijoje apskaičiuotus duomenis.

Tik pradėjęs važiuoti vėžlio tempu vienas dalyvių susiduria su sunkumais: norėdamas magistralėje aplenkti sunkiasvorį vilkiką, jis kaip paprastai pasuka į vidurinę kelio juostą ir, šliauždamas pasirinktu 90 km/h greičiu, tampu kliūtimi važiuojantiesiems iš paskos. Būdamas mandagus vairuotojas, jis susinervina ir nusprendžia, kad kitą kartą verčiau liks dešinėje kelio juostoje ir spaus stabdžius.

Per šį testą netikėtai išaiškėja skirtingi jo dalyvių pojūčiai: kolega Stefanas, kuris važiuoja didžiausiu greičiu (maksimaliai apie 200 km/h), skambina ir skundžiasi lėčiausiam kolegai Aleksui, kad automagistralė sausakimša! Tuo tarpu šiam ji atrodo beveik tuščia.

The post Koks automobilio greitis yra ekonomiškiausias? appeared first on TopCar.lt.

Dūmingumo reikalavimai nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 metų sausio 1-osios.

„Liberaliausi“ reikalavimai bus keliami transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 metų sausio 1 iki 2008 metų birželio 30 dienos. Beveik pusantro karto griežtesnės maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės reikalavimai bus taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 metų liepos 1-osios iki 2011 metų gruodžio 31-osios. Griežčiausi reikalavimai – automobiliams, įregistruotiems nuo 2012 metų sausio 1 dienos, kurie turės atitikti transporto priemonės tipo patvirtinimo metu nustatytą maksimalią (ribinę) absorbcijos koeficiento reikšmę arba gamintojų deklaruojamas taršos normas.

„Reikalavimas per TA matuoti dūmingumą atsirado ne mūsų iniciatyva – tai ES direktyvinė nuostata, perkelta į nacionalinių įstatymų reikalavimus“, – aiškino asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka.

Per TA bus privalu spausti akceleratorių iki sūkių ribotuvo suveikimo, t. y. iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Atliekant patikrą akceleratoriaus pedalą reikės nuspausti iki galo greičiau negu per 1 sekundę, o taip bus siekiama sukurti tokias sąlygas, kad dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu.

O kuo tai gresia dyzeliniams varikliams :

Skaičiuojama, kad Lietuvoje registruoti dyzeliniai automobiliai sudaro 48 proc. viso krašto transporto priemonių parko.

The post TA centruose „dyzelių“ laukia nauji išbandymai appeared first on TopCar.lt.