Keturiais ratais varomas hečbekas su 16 vožtuvų varikliu ir turbina? Devintojo dešimtmečio pabaigoje būtumėte pasakę tik vieną automobilį — "Lancia De
Keturiais ratais varomas hečbekas su 16 vožtuvų varikliu ir turbina? Devintojo dešimtmečio pabaigoje būtumėte pasakę tik vieną automobilį — „Lancia Delta Integrale”. Tačiau už šį „italą“ daug retesnis buvo „Mazda 323 Turbo 4WD Rallye”, kuris turėjo turbininį 1,6 litro dviejų paskirstymo velenėlių variklį, keturių varančiųjų ratų sistemą ir, bent jau Japonijoje, įspūdingai įmantrų elektroninį prietaisų skydelį, kuris atrodė taip, tarsi būtų „pasiskolintas“ iš garso technikos parduotuvės.
Neabejotinai tuo metu šis automobilis buvo pats pažangiausias „Mazda 323” modelis, kurį japonų gamintojas sukūrė tam, kad galėtų įsitraukti į kovą pasaulio ralio čempionato greičio ruožuose. Tai, kad dauguma iš mūsų prisimena Delta Integrale ir beveik niekas neatsimena 323 Turbo, net ir nežinančiam leistų numanyti, kad ši „Mazda“ sportinė kampanija nebuvo itin sėkminga. MAZDA 323 pasiekė vieną pergalę A grupėje 1987 metais ir pelnė dar porą pirmų vietų 1989 metų sezone.
O buvo tikimasi kur kas daugiau, nes tuo metu 323 Turbo buvo laikomas vienu iš moderniausių ralio automobilių, o jo skelbiamas galingumas pranoko garsiojo „Audi Quattro”, nors kėbulas buvo mažesnis bei lengvesnis. Tačiau 323 retai kada veikė tinkamai — didžiausias jo sportinės karjeros nuosmukis įvyko 1987 metų RAC ralyje, kai automobiliai dėl transmisijos gedimų iš varžybų turėjo pasitraukti beveik nuo starto linijos.
Serijinė automobilio versija taip pat nesulaukė didelio populiarumo. Galbūt todėl, kad „Mazda“ negarsėjo kaip tokių automobilių gamintoja, tačiau labiausiai didesnės sėkmės sulaukti, matyt, neleido tai, kad Rallye nė iš tolo neatrodė taip įspūdingai kaip važiavo. Pavyzdžiui, 323 kėbulas buvo dviejų spalvų — apatinė jo dalis buvo dažoma tamsiai pilka spalva, kaip kokių „Austin Maestro”. Ant bagažinės dangčio buvo pora mažų spoilerių, kiek platesni slenksčiai ir pora šiek tiek gilesnių sėdynių viduje. Automobilis atrodė tarsi būsimasis tyrinėtojas, besiruošiantis sunkiai ekspedicijai, mūvintis vien tik chaki spalvos šortus.
Šis „Mazda“ modelis paprasčiausiai neatrodė įspūdingai, nepaisant to, kad pardavimo salonuose jis pasirodė anksčiau už visais ratais varomą „Lancia Delta Turbo”. Tačiau 323 važiavo tikrai neblogai. Jis pasižymėjo greitu vairavimu, dideliu sukibimu, kuris startuojant iš vietos kartais netgi priversdavo praslysti sankabą, o ne padangas, gana geru valdymo balansu ir stebėtinu važiavimo komfortu.
Iš pradžių atsiranda priekinių ratų slydimas, tačiau „spaudžiant“ toliau pasiekiamas malonus šoninis visų keturių ratų slydimas, kurį išprovokuoti tokiuose dabartiniuose automobiliuose yra gana sunku. Nors 150 AG šiandien atrodo labai menkai, 323 svėrė nedaug ir iki 100 km/h galėjo įsibėgėti per 7,5 sek. Tais laikais sportiniam hečbekui tai buvo labai įspūdingas rezultatas.
Bet nepakankamai įspūdingas, kad pritrauktų ištikimų gerbėjų būrį, taigi šiandien informacijos apie parduodamus MAZDA 323 Turbo sunku rasti net internete. Tai viena iš priežasčių, kodėl galima norėti šio automobilio. Kita — maloniai prisimenamas pasivažinėjimas japoniška modelio versija su margu prietaisų skydeliu. Šis automobilis turėjo tapti revoliuciniu. Vietoj to dabar jis atrodo kaip visiškai nereikšmingas.
