Nepamirštam stebėti variklio

Turbūt ne vienas karštą dieną esame matę šalikelėje stovintį automobilį, iš po kurio variklio dangčio veržiasi garai. Taip atsitinka „užvirus” varikliui. Tie, kurie jau buvo susidūrę, patvirtins, kad tai – labai nemalonus dalykas. Daug paprasčiau ir pigiau užkirsti tam kelią, negu vėliau tvarkytis su pasekmėmis. Tausojant automobilį prieš keliones, ypač tolimas, rekomenduotina patikrinti, ar tinkamai veikia ventiliatoriaus ir termostato davikliai, apžiūrėti, ar švarios radiatoriaus grotelės. Profilaktinė sistemos patikra, jei kilo kažkokių abejonių, kainuos gerokai mažiau ir truks tikrai trumpiau negu kapitalinis perkaitusio variklio remontas.

Sakoma, kad atsarga gėdos nedaro. Kai taip karšta, net jei automobilį eksploatuojate tvarkingai ir profilaktiškai viską tikrinate, aušinimo skysčio bakelis bagažinėje tikrai nesutrukdys. Nelaimės dažnai ateina netikėtai, tad verčiau pasiruošti iš anksto ir, jei netyčia trūkus žarnelei aušinimo skystis pradės tekėti iš sistemos, jūs galėsite jį papildę ramiai važiuoti iki artimiausio serviso. Žinoma, pasirenkite, kad tokiu atveju automobilio salonas taps pirtimi. Jeigu kyla variklio perkaitimo rizika, verčiau maksimalia galia leisti veikti šildymo sistemai ir taip dalį šilumos pertekliaus perkelti nuo variklio į saloną, negu rizikuoti sugadinti patį variklį.

Saugome saloną

Esant dideliems karščiams kenčia ne tik automobilio detalės, bet ir salonas. Ypač daug tenka prietaisų skydeliui. Pasitaiko, kad visą dieną kepinančioje saulėje pastovėjusiame automobilyje plastikas perkaista ir pradeda skilinėti. Gali nukentėti tokios detalės kaip relė, davikliai ir t. t., esantys po priekiniu prietaisų skydeliu.

Nuo neigiamo saulės poveikio saugo prie langų tvirtinamos užuolaidėlės (kai kurie nauji automobiliai iškart jas turi), stiklų tonavimas (tik nereiktų pamiršti leistinų normų) arba atspindintis priekinio stiklo ekranas. Jei jau neišeina palikti automobilio pavėsyje, tai priekinį prietaisų skydelį pridenkite bent apmušalu arba žemėlapiu – tai irgi pagelbės.

Tausojame stabdžių sistemą

Prasidėjus karščiams galima susidurti su problemomis stabdžių sistemoje. Dažniausiai pasitaikanti problema – užviręs stabdžių skystis ir perkaitę frikcioniniai elementai – diskai ir trinkelės. Pavojingiausia vasarą važiuoti vingiuotais kalnų keliais, kur net ir nedidelis stabdžių sistemos gedimas gali baigtis didele problema. Taigi, jei planuojate vasarą daug keliauti, montuokite į savo automobilį kad ir kiek brangesnes, bet tik kokybiškas detales. Jos bus atsparesnės temperatūros pokyčiams ir patikimiau veiks.

Jeigu vyksite į kalnuotas vietoves, dažniau stabdykite ne stabdžiais, o varikliu. Taip skystis mažiau kais. Be to, svarbu kartkartėmis pakeisti ir patį stabdžių skystį. Senas skystis pamažu kaupia drėgmę ir po ilgo naudojimo praranda savybes ties maždaug +120 C, o naujas tvarkingai tarnauja iki + 180-200 C.

Saugomės staigių temperatūros pokyčių

Dažnai karščiai taip iškankina vairuotojus, kad jie pasirengę viskam, kad tik automobilio salonas maksimaliai atvėstų. Kai kurie šią problemą bando spręsti paleisdami į priekinį saulės kaitinamą stiklą didžiulį šalto oro srautą. Žinoma, tai stiklą ataušina, tačiau dėl tokio didelio temperatūrų skirtumo jis tampa trapus ir gali skilti. Norint saugiai atvėsinti vidų, reiktų per visus ortakius kiek atvėsinti centrinį prietaisų skydelį, o tik tada, orui salone atvėsus, jungti kondicionierių visa galia.

Švarus ir tvarkingas

Tiesioginiai karšti saulės spinduliai kenkia ir automobilio dažams. Laikui bėgant jie gali išdegti. To išvengti nelabai pavyks, tad vasarą reiktų dažniau plauti automobilį. Jeigu po kelionės automobilis apsitaškė, verčiau iškart jį nuplaukite, nes kitaip dažai degs netolygiai.

Prižiūrime stiklus

Prieš tolimas keliones būtina apžiūrėti priekinį stiklą ir prireikus jį pakeisti. Ypač blogai, jei prieš kelionę automobilis stovėjo nelygioje aikštelėje ir jo kėbulas buvo persikreipęs. Jeigu priekiniame stikle bus bent mažas įtrūkimas, padidėjus temperatūrai jis gali skilti. Laimė, jei įtrūkimas mažas, galima bandyti stiklą remontuoti, jei didesnis – ruoškitės keisti.

Taigi, nors šiuo metu už lango lietaus daugiau negu saulės, vasara dar nesibaigė ir, tikėtina, karščiai dar sugrįš. Tad tikimės, kad mūsų patarimai Jums pravers.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreview.lt

The post Kaip apsaugoti automobilį nuo karščio? appeared first on TopCar.lt.

Pavasarinis atodrėkio periodas – pavojingas laikas vairuotojams. Pavasarį kelių būklė tampa apgaulinga, todėl net ir labiau patyrę vairuotojai neturėtų pernelyg atsipalaiduoti.

1. Daugelyje kelių asfaltas jau yra švarus, tačiau vietomis gali būti su smėliu susimaišiusių ledo liekanų. Ypač regioniniuose keliuose reikėtų vairuoti atsargiau posūkiuose. Užsilikęs smėlis, purvas ir dulkės trukdo geram ratų sukibimui su kelio danga.

2. Pavasarį svarbu atkreipti dėmesį į temperatūrų pasikeitimus – keliuose gali atsirasti „nematomas“ ledas. Keičiantis temperatūroms, ledas atsiranda ne tik dėl lietaus ar iš balų taškomo vandens, bet ir dėl rūko, kurį vairuotojai dažnai laiko tik matomumą bloginančiu veiksniu. Rūko metu, drėgmei slenkant pažeme, kelias tampa slidus.

3. Dėl pavasarinio atodrėkio susidaro balos, kurios tikrąjį kelio paviršių uždengia nepermatomu vandens sluoksniu ir paslepia įvairaus gylio duobes. Jei važiuodami keliu ar gatve aplink balą matote asfalto kraščiukus, būkite atsargūs – tai duobė.

4. Didesniu greičiu važiuojant per šlapią kelią gali susidaryti vandens pleištas. Jis priklauso nuo balų gylio, padangų protektoriaus nusidėvėjimo ir važiavimo greičio. Susidarius vandens pleištui, automobilis tampa nevaldomas. Tai pavojinga visuose keliuose, o jų posūkiuose vandens pleištas gali būti pražūtingas. Todėl jei negalite apvažiuoti balų – būtinai sumažinkite greitį prieš įvažiuodami į jas.

5. Žiemą dauguma vairuotojų sumažina automobilio padangų slėgį. Pavasarį rekomenduojame pasitikrinti visų automobilių padangų slėgį ir jei jis nepakankamas – padangas reikėtų pripūsti. „Dėl žemo slėgio automobilis gali tapti sunkiau valdomas ir mažiau stabilus.

6. Nešvarūs keliai pavasarį yra mažiau nuspėjami ir pavojingesni. Ta kelio danga, kuri žiemą buvo valoma mažiau, pavasarį gali būti padengti ledo „pluta“. Kai tokį kelią padengia vanduo, automobilio padangos praranda sukibimą su juo. Net ir tie keliai, kurie atrodo saugūs, pavasarėjant vis dar gali pateikti staigmenų – nors viršutinis kelio sluoksnis jau yra sausas, tačiau žemesni jo sluoksniai dar gali būti neatšilę ir automobilis tokiame kelyje yra nestabilus.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Čereškos, besikeičiančių oro sąlygų neišvengsime, tačiau atidžiai vairuojant, Lietuvos keliuose galima saugiai keliauti visais metų laikais. Kelyje svarbu išlikti budriam, galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitų eismo dalyvių saugumą. Pavasarį eismas keliuose suintensyvėja ir reikalauja daugiau vairuotojų dėmesingumo.

„Nutirpus sniegui ir atšilus orams prie vairo vėl sėda tie žmonės, kurie žiemą buvo atsisakę vairavimo dėl sudėtingesnių kelių. Mašinų pagausėja ne tik savaitgaliais, bet ir pavasarinių švenčių metu, nes žmonės daugiau keliauja, vyksta į sodus, gamtą, kaimo sodybas. Be to, pavasarį į lauką vėl sugrįžta žaisti vaikai, todėl vairuoti reikėtų daug atidžiau“, – sakė A. Čereška.

Žurnalas „AUTOCAR“

The post Pavasarinio vairavimo ypatumai appeared first on TopCar.lt.