Rekomenduojama salono filtrą keisti kaskart, nuvažiavus 15 tūkst. kilometrų. Jeigu nuvažiuojate apie 10 tūkst. kilometrų per metus, keiskite filtrą kartą per metus. Žinoma, esant 30 tūkst. kilometrų ridai, teks keisti filtrą du kartus per metus. Kai kurie vairuotojai tai daro du kartus per metus, kad ir kiek kilometrų būtų nuvažiavę. Aišku, automobiliu jie naudojasi kasdien, kaskart įjungia kondicio-nierių ir nori, kad kelionė būtų kuo patogesnė.

Salono filtro keitimo dažnumas priklauso nuo to, kokiais keliais važinėjate. Jei važiuojate asfaltu ir į automobilį sėdate tik retkarčiais, net ir po trejų metų filtras dar gali būti tinkamas. Važinėjant žvyrkeliu ir per porą mėnesių galima užkimšti filtrą.

Jei automobilio salono filtras kelia įtarimų, nėra labai sudėtinga jį išimti ir apžiūrėti.

Tačiau dauguma vartotojų apie salono oro filtrą sužino tada, kai sugenda ventiliatoriaus reguliatorius, o jam pataisyti išlaidų prireiks daugiau, nei laiku pasikeisti salono filtrą.

Paskirtis – ta pati

Salono oro filtrai yra dviejų tipų – iš mikropluošto ir iš mikropluošto su aktyviosios anglies granulėmis.

Salono oro filtras paprastai gaminamas iš pluoštinės laidžios medžiagos, kurioje nusėda dulkės, purvas ir žiedadulkės.

Jeigu filtras turi papildomą aktyviosios anglies filtravimo sluoksnį, jis taip pat apsaugo nuo žalingų dujų patekimo.

Kadangi per valandą oro srautas pro salono oro filtrą yra apie 300 kub. metrų, todėl po metų arba nuvažiavus 15 tūkst. km šis salono oro filtras užsikemša, ir kondicionieriaus veikimo pajėgumas sumažėja net 75 proc., palyginti su kondicionieriaus veikimu esant naujam salono oro filtrui.

Abiejų tipų filtrų paskirtis ta pati – valyti orą, patenkantį į automobilio salono vidų. Ir abu filtrai tai puikiai atlieka, svarbiau, kad jie būtų laiku pakeisti. Filtrai, turintys aktyviosios anglies granulių, labiau tinka automobiliams, kurių automatinė oro kondicionavimo sistema, arba tokiems, kuriuose galima uždaroji salono oro cirkuliacija,
t. y. pučiamas oras ne iš išorės, o iš vidaus.

Aišku, tai naudojama, kai būna labai karšta arba labai šalta. Filtras su aktyviąja anglimi ne tik sulaiko dulkes, bet ir „sugaudo“ kvapus, benzino garus, kitų automobilių išmetamus suodžius. Tai tikrai efektyvesnis būdas išvalyti orą. Naujausi automobiliai komplektuojami tik su aktyvuotos anglies salono filtrais.

Bet yra keletas niuansų. Šiuos filtrus tenka dažniau keisti, nes jų struktūra tankesnė dėl aktyviosios anglies dalelių, esančių mikropluošte. Ir jų laidumas greičiau sumažėja, palyginti su įprastais filtrais. Be to, šie filtrai yra brangesni.

Trys sluoksniai

Salono oro filtrai iš mikropluošto ir turintys anglies granulių susideda iš trijų sluoksnių. Pirmasis sluoksnis sustabdo stambesnes oro daleles. Antrasis, pagamintas mikropluošto, pašalina iš oro mažąsias daleles, galinčias patekti į plaučius.

Trečiasis – aktyviosios anglies sluoksnis, jis atskirtas nuo pirmųjų dviejų apsauginių filtrų. Jis filtravimo proceso pabaigoje pašalina nepageidautinas dujas ir kvapus.
Kuo didesnis filtro plotas, tuo geriau.

Jam sukurti reikalinga sulankstymo technika. Naudojant filtrą kasdien svarbu, kad jis būtų atsparus neigiamam poveikiui (aukštai ir žemai temperatūrai, drėgmei, chemikalams – kelio druskai ir pan.).

Reguliariai keisti filtrą rekomenduoja ir transporto priemonių gamintojai, nes teršalų sluoksnis tampa vis didesnis ir į saloną patenka vis mažiau oro. Stipriai užterštas salono oro filtras gali sugadinti vėdinimo sistemos ventiliatorių.

Rasojantys automobilio stiklai tarsi perspėja, kad užterštas salono oro filtras – tai yra sumažėjęs oro laidumas. Filtro taršos sluoksnis gali sukelti nemalonų kvapą transporto priemonės viduje.

The post Ką daryti jei rasoja langai? appeared first on TopCar.lt.

Technologės teimu, langų priežiūrą žiemą apsunkina ne tik šaltis, bet ir patys vairuotojai. Taupydami laiką šildant langus, jie neretai pasitelkia kūrybiškus, bet žalos stiklui pridarančius metodus, tai pat nesilaiko elementarių priežiūros reikalavimų. Norint išsaugoti nedeformuotą be įbrėžimų stiklą, vairuotojai turėtų vengti šių dažniausių langų priežiūros klaidų:

Šildyti stiklą karštu vandeniu. Neapsikentę gramdyti ledą ar dėl skubos vairuotojai ant lango užpila karšto vandens. Toks metodas greitas, tačiau gali būti pirmas ir paskutinis. Jei stiklas bent kiek įtrūkęs, karštas vanduo patenka į plyšelius ir juos dar labiau išplečia. Galiausiai po eilės tokių atitirpinimų stiklas neatlaiko. Kai langas įšalęs, jam reikia leisti atitirpti palengva. Jei nėra laiko laukti, naujų automobilių vairuotojai gali elementariai įjungti langų šildymo sistemą. O tokios naujovės neturintiems vairuotojams rekomenduojama rinktis specialius ledo atitirpinimo skysčius.

Grandyti ledą nuo neatšilusio lango. Neretai vairuotojai puola grandyti gerai įšalusį sniegą bei ledą nelaukdami kol langas atšils. Labai populiaru tai daryti grandikliu ar dar blogiau, įvairiomis savadarbėmis priemonėmis, kaip virtuviniu peiliu, metaline mentele, mokėjimo kortele ar net plastikiniu puodeliu nuo rytinės kavos. Taip atsiranda įbrėžimai, stiklas ilgainiui pradeda blogai atspindėti šviesą, o tai blogina matymą vairuojant. Grandiklį, beje tik plastikinį, derėtų naudoti tik kaip papildomą priemonę, kai stiklas atitirpsta ir reikia pašalinti prikibusius, bet jau lengvai pasiduodančius ledo ar sniego likučius.

Šildyti lango vidinę pusę maksimalia karščio srove. Žiemą važinėjant įjungus šildymą ir nevėdinant automobilio, apledėja ir vidinė lango pusė. Labai dažnai vairuotojai randa paprastą sprendimą – visa galia įjungia šildymą ir nukreipia oro srovę į stiklą. Toks metodas netinkamas stiklui, mat staigūs temperatūros pokyčiai kenkia jo atsparumui. Grandymas taip pat nepadeda – vidinė stiklo dalis yra išgaubta, todėl įbrėžimai garantuoti. Norint išvengti vidinės dalies apledėjimo tereikia lango vidinę pusę prieš naktį nuvalyti sausa šluoste, kad neliktų aprasojęs.

Valyti prišalusį ledą valytuvais. Nesvarbu valytuvas naujas ar senas, juo valyti įšalusį ledą nuo stiklo didelė klaida. Lango gerai nuvalyti nepavyksta, tik subraižomas stiklas ir plėšomos valytuvo šluostės. Jei valytuvas susidėvėjęs, tuomet žiema tikrai jį „pribaigs“. Ne veltui rekomenduojama valytuvus keisti rudenį (kaip, beje, ir pavasarį).

Periodiškai neplauti langų. Natūralu šiltuoju sezonu plauti langus, mat padaugėja dulkių ir kitų nešvarumų. Tačiau žiemos sezonu švaros procedūros neretai atidėliojamos. Tai labai dažna klaida, mat prie minusinės temperatūros nešvarumai ir druskos prišąla prie stiklo, sudaro plika akimi nematomus iškilimus. Kas kartą braukdami pro tokius nešvarumus valytuvai ar paprasta šluostė „pakimba“ ir tempdami sušalusius jų likučius braižo stiklą.

Tiks bet koks langų valymo skystis. Langų skystis į vasarinį ir žieminį skirstomas ne veltui. Žieminis skystis neužšąla prie žemos temperatūros, gerai nuplauna šaltuoju sezonu susidarančius nešvarumus. Tiesa, žieminį skystį reikia keisti rudens pabaigoje, todėl vis dar važinėjantiems su vasariniu skysčiu į bakelį derėtų pilti žieminio langų skysčio koncentrato (neužšąlančio iki -80С). Tik prieš tai būtina įvertinti, kiek likę vasarinio stiklų ploviklio ir tinkamai praskiesti. Skystį praskiedus santykiu 1:1, užšalimo temperatūra bus -27°C, o jei santykis 1:2, ji sieks vos -13°C.

The post Apšale automobilio langai, ką daryt? appeared first on TopCar.lt.