Renkantis automobilinį vaizdo registratorių, svarbiausia atkreipti dėmesį į vaizdo kameros kokybę. Nuo jos priklausys, kaip aiškiai matysis vaizdas, koks platus bus filmavimo kampas, ar bus galima įžiūrėti detales tamsiu paros metu. Vaizdo kameros kokybę nusako keli aspektai:

– Vaizdo raiška. Nuo jos priklausys kaip aiškiai matysite vaizdą. Prasta raiška neleis įžiūrėti automobilių numerių, todėl svarbus įrašas gali tapti beverčiu, kai reikės ieškoti kaltų. Prasta vadinama VGA (640×480) raiška, kuri taip pat žymima kaip „480p“. Specialistai rekomenduoja rinktis HD raišką (1920×1028), taip pat žymimą kaip „1080p“. Toks įrenginys bus brangesnis, bet kokybiškai atliks pagrindinę savo funkciją.
– Rezoliucija arba pikselių kiekis. Kuo daugiau pikselių, tuo geresnė rezoliucija. Apie 3 milijonus efektyvių pikselių (3 MP) yra pakankamai daug.
– Objektyvo apžvalgos kampas. Nuo šio aspekto priklausys, kiek daug į plotį apims filmuojamas vaizdas. Žinoma, kuo didesnis kampas, tuo geriau. Dažniausiai pasitaikantys apžvalgos kampai yra 70°, 90°, 110° ir daugiau nei 120°.
– Filmavimas tamsoje. Naktinio filmavimo funkcija bus bevertė, jeigu kamera neturės infraraudonųjų spindulių pašvietimo. Jis žymimas „IR“. Tai tikrai svarbi savybė, kadangi atėjus rudeniui temsta gana anksti ir filmuoti tamsoje tikrai prireiks.

Įrašo trukmė. Daugelis įrenginių siūlo 5, 10 arba 15 min. įrašus. Iš esmės taip daroma dėl to, jog pasibaigus atminties kortelės talpai, filmuojant „ant viršaus“ nebūtų ištrintas visas anksčiau įrašytas vaizdas. Kuomet yra daug trumpų filmukų, jie trinami po vieną ir vietoje jų filmuojami nauji. Rekomenduotina, kad įrenginys galėtų filmuoti 15 min. trukmės filmukus.

Atminties kortelė. Didžioji dauguma vaizdo registratorių neturi arba turi mažos talpos vidinę atmintį. Tad jiems reikia papildomos atminties, į kurią galima įrašyti nufilmuotą vaizdą. Šią atmintį atstoja atminties kortelė. Kuo ji talpesnė, tuo daugiau įrašų į ją tilps.

G-sensor. Tai yra staigaus judesio jutiklis. Jis svarbus, nes jo dėka staigaus stabdymo ar smūgio atveju kamera gali automatiškai pradėti įrašą. Taip nufilmuosite iškart po įvykio vykstantį vaizdą. Įrašas, kurio metu įvyko staigus judesio pasikeitimas, „G-Sensor“ dėka saugomas atskirame faile ir nėra perrašomas.

Vidinė atmintis. Vidinė įrenginio atmintis naudinga tuo atveju, jei yra „G-Sensor“ jutiklis, kuris susidūrimo ar staigaus stabdymo atveju vaizdo įrašą įrašytų į vidinę atmintį ir apsaugotų jį nuo užrašymo „ant viršaus“. Kitu atveju vidinė atmintis nėra svarbi, nes dažniausiai ji yra mažos talpos ir į ją telpa mažas įrašų kiekis.

Jeigu įlėkėte į duobę, kurios negalėjote pastebėti ir išvengti, nerimauti tikrai neverta. Jūsų patirtus nuostolius privalo atlyginti draudimo bendrovė, vietos savivaldybė arba kelininkai, rašo Autobild portalas ir iš karto dėsto pagrindinius patarimus, ką tuomet reiktų daryti.

Kiekvienas vairuotojas stengiasi išvengti kelyje pasitaikančių bet kokio dydžio duobių. Kitaip sakant, niekas specialiai negadina savo automobilio, nors galbūt ir yra vienas kitas vairuotojas, kuris mėgina tokiu būdu pasipelnyti iš draudimo bendrovių, savivaldybių ar kelininkų. Tačiau tuos nenaudėlius palikime nuošalyje ir pamėginkime išsiaiškinti, ką daryti sąžiningam vairuotojui, kuris įlėkė į duobę ir stipriai ar nelabai, bet apgadino savo keturratį draugą.

Juk šiemet po išties gilios ir ilgos žiemos visuose šalies keliuose nutirpus sniegui, išlindo aibė įvairiausio dydžio duobių. Pavyzdžiui, Lietuvos sostinėje asfaltuotų gatvių ilgis siekia net 612 km. Savivaldybės atstovai teigia, kad po šios žiemos duobių skaičius Vilniaus keliuose yra padidėjęs apie 30 proc., palyginti su ankstesnių metų žiemomis. Savivaldybei antrina ir draudimo bendrovės. Jų teigimu, per pirmuosius tris šių metų mėnesius į juos jau kreipėsi daugiau vairuotojų, dėl duobių kelyje apgadinusių automobilius, nei per visus praėjusius metus.

Pavyzdžiui, “If draudimo” bendrovės duomenimis pernai dėl duobių kelyje buvo nukentėję 40 jų įmonėje kasko draudimu apsidraudusių vairuotojų, tuo tarpu šiemet – jau 51. “Ergo” bendrovė pateikia dar baisesnius skaičius. Pernai ši įmonė išmokėjo apie 100 tūkst. Lt vairuotojams, kurie apgadino automobilius įlėkę į duobę. Šiemet, anot šios bendrovės, žalų dydis gali išaugti trigubai, t.y. net iki 300 tūkst. Lt.

Kelininkai savo ruožtu teigia, kad kol vidutinė paros temperatūra nepasieks 5 laipsnių šilumos, jie duobes kelyje aplopys tik laikinai. Geresnių kelių ir mažiau duobių galime tikėtis ne anksčiau kaip balandžio viduryje ar net minėto mėnesio pabaigoje. Iki to laiko reikia būti atidesniam, o nutikus nelaimei, t.y. įlėkus į duobę, nepulti į paniką ir pasinaudoti mūsų patarimais.

Kasko draudimas suteikia daugiau ramybės…

Pirmas ir bene svarbiausias dalykas – apdrauskite savo automobilį kasko draudimu. Turėdami minėtą draudimą išvengsite tikrai nemažai galvos skausmo, nes jūsų patirtus nuostolius atlygins draudimo bendrovė, kuri vėliau žalos sumą išsireikalaus iš vietos savivaldybės ar kelininkų. Jums visu tuo rūpintis neteks.

Renkantis kasko draudimą, ar jį jau turint, derėtų atidžiau paskaityti tik pačią sutartį. Vienos draudimo bendrovės, pavyzdžiui, “Gjensidige Baltic” nereikalauja į įvykio vietą kviesti policijos, jei patirta žala neviršija 10 proc. apdrausto automobilio sumos. Kitos reikalauja į įvykio vietą išsikviesti policijos ekipažą. Pačiam automobilio savininkui taip pat rekomenduojama padaryti įvykio vietos ir apgadintos automobilio dalies nuotraukas. Atlikus minėtus veiksmus, apie apgadintą mašiną per tris dienas būtina pranešti draudimo bendrovei.

Atkreipkite dėmesį, kad vienos draudimo bendrovės kompensuoja visus per įvykį patirtus nuostolius, kitos neįskaičiuoja apgadintų padangų. Dar vienas svarbus dalykas – išskaita arba vadinamoji frašizė. Jei, tarkime, ji siekia 300 litų, o jūs apgadinote tik vieną padangą, kurios vertė – 250 Lt, kreiptis į draudimo bendrovę neverta.

Skirtingos draudimo bendrovės pateikia įvairius skaičius, kiek vidutiniškai tenka išmokėti vienam vairuotojui, apgadinusiam savo mašiną. “Gjensidige Baltic” vidutiniškai išmokėta suma siekia 800, “Lietuvos draudimo” – 1900, “Ergo Lietuva” – 2500, o “If draudimo” bendrovės – net 2700 litų. Akivaizdu, kad dauguma atveju išlaidos kasko draudimui atsiperka su kaupu.

…reikalauti žalos atlyginimo galima ir be kasko

Kasko draudimas – išties nepigus dalykas, todėl nieko nuostabaus, kad jo neturi dauguma mūsų šalies vairuotojų. Ką daryti tokiu atveju, jei įlėkėte į duobę, bet minėto draudimo neturite? Nejaugi apgadintą automobilį teks taisyti pačiam?

Pirmiausia – nepulkite į paniką. Šiuo atveju galioja labai paprasta taisyklė: jei vairuotojas yra tikras, kad duobės pastebėti ir apvažiuoti buvo neįmanoma bei nebuvo apie tai įspėjančių ženklų, jis drąsiai gali kviesti policijos ekipažą. Pasirodo, kad savivaldybė arba kelininkai prieš kiekvieną didesnę duobę privalo pastatyti apie tykantį pavojų įspėjančius ženklus: gaireles ar ženklą “Kelio nelygumas”.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai privalo sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį bei tiksliai nurodyti įvykio vietą. Jums savo ruožtu derėtų pasirūpinti bent keliomis įvykio vietos ir apgadinto automobilio dalies nuotraukomis.

Turėdami tokią medžiagą drąsiai galėsite kreiptis į vietos savivaldybę arba kelią prižiūrinčią bendrovę. Jie privalo atlyginti patirtą žalą. Dauguma kelininkų tai padaro gera valia – be teismo įsikišimo. Vilniaus kelius prižiūrinčių bendrovių vadovai teigė, kad jie pagrįstus iki maždaug 1200 Lt siekiančius skundus atlygina be didesnių ginčų. Tokių atvejų šiemet sostinėje jau būta apie 40.

Suprantama, jog neretai ginčą be teismo išspręsti nepavyksta. Tuomet belieka apsišarvuoti geležine kantrybe ir susirasti patyrusį advokatą – ypač jei nuostoliai tikrai dideli. Žinomas atvejis, kai vieno duobėje apgadinto automobilio savininkas iš kelininkų reikalauja net 17 tūkst. Lt žalos atlyginimo. Tiek prašoma už kelerių metų senumo VW Golf automobilį. Kelininkai su tokia suma nesutinka. Jų ginčą sprendžia teismas. Kuo viskas baigsis, parodys tik laikas.

Ką daryti įvažiavus į duobę

Jei turite kasko draudimą

1. Išsikvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Per tris dienas nuo įvykio būtinai praneškite draudimo bendrovei.

4. Draudimo bendrovė jums atlygins žalą, o pati patirtus nuostolius išsireikalaus iš savivaldybės ar kelininkų.

Jei kasko draudimo neturite

1. Išsikvieskite policijos pareigūnus. Jie turi sudaryti įvykio schemą, išmatuoti duobės gylį, užfiksuoti tikslią įvykio vietą.

2. Padarykite keletą įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukų. Galima ir mobiliuoju telefonu.

3. Su pretenzija ir policijos įvykio schema kreipkitės į savivaldybę arba kelininkus. Jie privalo ir dažniausiai atlygina geranoriškai akivaizdžius iki kelių tūkstančių litų siekiančius nuostolius.

5. Jei kelininkai ar savivaldybė atsisako apmokėti patirtus nuostolius, samdykite advokatą ir kreipkitės į teismą.

Išvada

Jei įvažiavote į duobę, kuri nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, panikuoti neverta. Pirmiausia išsikvieskite policijos pareigūnus. Jie sudarys įvykio schemą, išmatuos duobės gyli ir nustatys tikslią įvykio vietą. Turėdami šiuos dokumentus dėl žalos atlyginimo galėsite kreiptis į savivaldybę ir kelininkus. Šie privalo atlyginti jūsų patirtus nuostolius. Vis dėlto kartais be teismo įsikišimo ginčo išspręsti nepavyks. Todėl laiką ir pinigus taupančiam vairuotojui savo automobilį geriausia būtų apdrausti kasko draudimu.

http://www.technologijos.lt