Ką daryti jei į jūsų automobilį nubraukė stovėjimo aikštelėje

Ką daryti jei į jūsų automobilį nubraukė stovėjimo aikštelėje

Net ir patyrusiam vairuotojui koją gali pakišti automobilių aikštelė prie prekybos centro. Transporto priemonei pastatyti skirta vieta ne vienam jų pa

ASFA Motor Show (Žalgirio arena) Čiutelės klaida
Kodėl vyresni vairuotojai dažniau važiuoja kelio viduriu?
Vairuotojai avarijų deklaracijas pildo vis kruopščiau

Net ir patyrusiam vairuotojui koją gali pakišti automobilių aikštelė prie prekybos centro. Transporto priemonei pastatyti skirta vieta ne vienam jų pasirodo per siaura, todėl nukenčia šalia stovinčių automobilių veidrodėliai, durelės ar buferiai. Kas dėl to kaltas: vietos „gailintys“ prekybininkai, o gal patys vairuotojai žiopli?

Eismo intensyvumas prie prekybos centrų piko metu, prieššventinėmis dienomis ar per iš pardavimus nenusileidžia judrioms gatvėms, o rasti vietą automobiliui pastatyti – lyg laimėti loterijoje. Prekybininkai ir draudimo kompanijų atstovai pastebi, kad tokiu metu gerokai padaugėja ir eismo įvykių, kai dėl vairuotojų neatidumo apgadinamos kitos transporto priemonės.

Maždaug du trečdaliai avarijų, susidūrimų prekybos centrų aikštelėse įvyksta statant automobilį, kai neatsargiai manevruojant yra apgadinami greta stovintys automobiliai. Dėl to dažniausiai apibraižomos durelės, įlenkiami buferiai, įvairios kitos dalys, kartais randami nulaužti šoninio vaizdo veidrodėliai, sudaužyti žibintai ir t. t.

Autoįvykio priežastimi aikštelėje gali tapti ne tik neatsargus manevravimas, bet ir vairuotojų žioplumas, pavyzdžiui, paliekant automobilį įjungus laisvą pavarą.

Beje, pasitaiko, kad kitą transporto priemonę apgadinęs vairuotojas nesiteikia palaukti nukentėjusios pusės ir pasišalina iš įvykio vietos. Už tai galima užsidirbti tūkstantinę baudą, netekti teisės vairuoti ir netgi prarasti transporto priemonę.

Vairuotojams trūksta kultūros

Ne vienas vairuotojas linkęs paburnoti, neva automobiliams prie prekybos centrų statyti skiriama per mažai vietos. Tačiau prekybininkai atkerta, jog plotas privalomai derinamas su savivaldybe, kitomis atsakingomis institucijomis, kurios įvertina automobilių stovėjimo planą, ženklinimą, numatytą judėjimą, kad jis atitiktų Kelių eismo taisykles.

Pasak Vilniaus „Akropolio“ valdytojo Česlovo Urbonavičiaus, automobiliui pastatyti skiriamas 2,5 x 5 metrų plotas, neįgaliesiems – 3,5 x 5 metrų, kad žmogus galėtų patogiai pasistatyti automobilį ir iš jo išlipti.

„Važiavimo zonos tarp automobilių stovėjimo vietų Vilniaus „Akropolyje“ yra platesnės nei to reikalaujama pagal reglamentus – 3,5 metro pločio, vietoj 2,5 metro Tai padaryta tam, kad būtų patogiau statyti automobilį, lengviau išsukti“, – kalbėjo Č. Urbonavičiaus.

Prekybininkai pastebi, kad dauguma smulkių autoįvykių aikštelėse būtų galima išvengti, tačiau vairuotojams neretai trūksta elementarios kultūros. Pasitaiko, kad vairuotojas net nepasižiūri, jog savo transporto priemonę pastatė kreivai. Jeigu taip stovi tik vienas iš šalia esančių automobilių, dar pusė bėdos, bet jei bet kaip pastatytos kelios transporto priemonės – apibraižymų išvengti sunku.

Neretai automobiliai apgadinami tuomet, kai vairuotojai automobiliams statyti sukuria eilę per vidurį tarp sužymėtų vietų. Tokiu atveju šonuose tvarkingai pasistačiusiems automobilius vairuotojams būna sudėtinga išvažiuoti iš aikštelės, o kartais – neįmanoma.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė tvirtina, kad nemažai įtakos autoįvykiams aikštelėse turi ir stresas, kurį patiria vairuotojas, tarkim, matydamas, jog dėl jo manevrų susidarė eilė laukiančiųjų pravažiuoti, ir pastarieji ima signalizuoti.

Vaizdo įrašus saugo 45 dienas

Ne visos automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų yra filmuojamos vaizdo kameromis, o kur filmuojama – nebūtinai į akiratį patenka visa aikštelė. Jeigu vairuotojas, kurio transporto priemonė buvo apgadinta, o kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, kreipiasi į policijos pareigūnus, prekybos centrų apsaugos darbuotojai pateikia turimą vaizdo medžiagą.Ne paslaptis, kad smulkių autoįvykių kaltininkai dažnai stengiasi išvažiuoti iš įvykio vietos. Jeigu autoįvykis nebuvo užfiksuotas filmavimo kameromis, dažnai vairuotojams į pagalbą ateina liudininkai. Pasitaiko, kai patys pirkėjai praneša apsaugos darbuotojams apie matytą įvykį ir pasako automobilio valstybinį numerį, kurio vairuotojas bandė pasišalinti ar pasišalino iš įvykio vietos, nesulaukęs apgadinto automobilio savininko.

Kita vertus, dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pirkėjai jau atvyksta su lengvais automobilio defektais, kurie galėjo būti padaryti ir kitoje vietoje.

„Pirkėjas gali kreiptis į prekybos centro apsaugos vadovą, kuris nustatyta tvarka pats peržiūrės ar parodys pirkėjui vaizdo įrašą apie užfiksuotą įvykį arba įvykio nebuvimą“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė R. Stanaitytė-Česnulienė ir patikino, kad vaizdo įrašai yra saugomi ne mažiau kaip 45 dienas.

Išaiškina maždaug pusę pažeidėjų

Nemažai pirkėjų, radę apgadintą automobilį, iš karto kreipiasi į policiją. Kiti, ypač sužinoję, kad įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kamerų, o automobilis apgadintas ar apibraižytas nežymiai, nuleidžia rankas ir net neieško įvykio kaltininko.

Ir visai be reikalo. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, beveik pusę tokių pažeidėjų pavyksta nustatyti, o už pasišalinimą iš įvykio vietos gresia nemenka bauda.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gresia bauda nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst. litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kartais pagalbos į policijos pareigūnus kreipiasi ne tik nukentėję vairuotojai, bet ir prekybos centrų atstovai.

„Įtarėme, jog prie vienos mūsų parduotuvės nusikaltėliai specialiai išleidžia orą iš automobilių padangų, kad užsiėmusį žmogų, kol jis keis ratą, galėtų apvogti. Tyrimas buvo pradėtas mūsų iniciatyva, o nusikaltimas – gana greitai išaiškintas“, – pasakojo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė.

Už apibraižytas dureles – iš savo kišenės?

Prie prekybos centrų vairuotojų patiriamas žalas skaičiuoja ir draudimo kompanijos. Jei vairuotojas, apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, randa apgadintą transporto priemonę, jam belieka kreiptis į policiją ir tikėtis, kad pavyks išaiškinti pažeidėją. Tuomet jis gaus draudimo išmoką.

Jeigu vairuotojas nusprendžia remontuoti automobilį savo lėšomis, nelaukdamas tyrimo pabaigos, ir vėliau avarijos kaltininkas nustatomas, nukentėjusiajam patirtas išlaidas už automobilio remontą kompensuoja kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė.

Jei paaiškėtų, kad kaltininkas eismo įvykio dieną nebuvo apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, žalą nukentėjusiajam atlygintų Transporto priemonių draudikų biuras.

Situacija gerokai paprastesnė tiems, kurie savo transporto priemones apdraudę kasko draudimu: nepriklausomai nuo to, ar kitas asmuo, ar pats vairuotojas per neatsargumą apgadino automobilį, žala vis tiek bus atlyginta.
„Verta atkreipti dėmesį, kad kai žala patiriama susidūrus transporto priemonėms arba nesėkmingai manevruojant apgadinamos stovinčios transporto priemonės, yra atlyginama pagal kaltininko civilinės atsakomybės draudimą. Tuo atveju, jei jūsų automobilį užkliudė ir subraižė šalia stovinčio automobilio keleiviai ar vairuotojas atidarinėdami dureles, norint gauti žalos atlyginimą, automobilis turi būti draustas kasko draudimu“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis ir skaičiavo, kad tokie įvykiai sudaro apie 10 proc.

Vidutinė žala siekia 1–1,5 tūkst. litų

Nors automobilių stovėjimo aikštelėse vyrauja smulkūs eismo įvykiai, tačiau pinigine išraiška patiriami nuostoliai nėra maži.

„Vidutiniškai patiriama žala yra nuo 1 iki 1,5 tūkst. litų. Pernai bendras visų avarijų vidutinis žalos dydis sudarė 2,2 tūkst. litų. Sumos palyginti nemažos dėl to, kad, pavyzdžiui, norint sutvarkyti įlenkimą, tenka tiesinti ir dažyti visą automobilio detalę, neretai ir apskritai būtina keisti nauja“, – kalbėjo Europos bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvoje Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Tačiau ne visi autoįvykiai automobilių stovėjimo aikštelėse apsiriboja kelis tūkstančius litų siekiančiais nuostoliais. Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus

A. Juodeikio, didžiausia autoavarija prekybos centro aikštelėje, kurią jiems teko registruoti, buvo jauno vairuotojo apgadinti 4 stovintys automobiliai. Tuomet nuostoliai viršijo 10 tūkst. litų.

COMMENTS

WORDPRESS: 0
DISQUS: 0